Kejėnų archeologiniame komplekse tradiciškai vėl susirinko ištikimiausi bendražygiai. Coronos virusas prieš du metus apribojo mūsų susitikimus, bet šiandien buvome visi kartu. Lygiadienis. Šie metai kitokie… Magiškas dienos ir laiko skaičius- 2021 m. 09 mėn. 22 d. 22 val. 20 min – laikas susideda iš septynių dvejetų. Tai ypatingos energijos laikas, kviečiantis atsikratyti blogio ir pykčio, išvėdinti galvas nuo baimių ir pavydo… Tam nuostabiai derėjo gamta, miškas, tradicijos. Per lygiadienį saulė įriedėjo į Mergelės žvaigždyną… „Džiugu, kad nepamiršote ir susirinkote“- džiaugėsi organizatoriai – Palukščio (Romas Rudžinskas) ir Milašaičių (Romanas Daujotas) bendruomenių pirmininkai. Mūsų tradiciniame renginyje dalyvavo virš 50 žmonių. Tradiciškai, renginys prasidėjo Kejėnų piliakalnio prieigose prie laiptų, kur visi įsiamžinome nuotraukose. Vėliau nukeliavome link pilkapių. Čia Dubysos regioninio parko administracijos specialistė Laimutė Pečkaitienė papasakojo apie baltus, jų amžinas kovas ir gilias tradicijas. Uždegdami žvakes ant pilkapių, pagerbėme šviesų protėvių atminimą. Su vėliavomis ir dainomis keliavome iki Kejėnų piliakalnio. Nuostabi gamta, puikus oras ir visų gera nuotaika suteikė daug džiaugsmo linksmybių pradžiai. Susirinkusiems savo skambias dainas dovanojo Ramonų kaimo bendruomenės kolektyvas (pirmininkė Dalytė Raudonienė). Smagiai sukomės aplink laužą ir sudainavome tradicinę mūsų dainą „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“. Aktyviai dalyvavome žaidimuose ir vykusiose varžytuvėse. Nuoširdžiai dėkojame penkių bendruomenių pirmininkams, draugams, Savivaldybės tarybos nariams – Dianai Kaupaitienei, Vincui Blinstrubui ir visada gerai nusiteikusiam Gintautui Mikolaičiui. Tariame ačiū draugams ir svečiams, nepamiršusiems ir atvykusiems pasidžiaugti mūsų renginiu. Sena ir graži tradicija sudeginti savo blogas mintis degančiame lauže. Smagiai spragsėjo laužo liepsnos nuo mūsų minčių. Vėliau į dangų pasiuntėme dangaus šviesulius draugams ant kitų Raseinių rajono piliakalnių. Ryškiai sudegė ratas, nupintas pagal senąsias baltų tradicijas… Pabaigoje šventės dalyviai buvo pakviesti paragauti ir pasigardžiuoti Palukščio dvaro šeimininkės Linos virta koše. Gamtos prieglobstyje buvo didžiulis malonumas ragauti košę, maloniai diskutuoti ir džiaugtis vieni kitais. Gyvenimas yra puikus tuo, kad kiekvieną dieną galime kažką keisti, paleisti, kažką sukurti. Ačiū visiems, buvusiems šį vakarą kartu. Mylėkime gyvenimą tokį koks jis yra, ypač šiandien.
Gražina Pečkaitienė, kaimo bendruomenės „Palukšys“ narė