„Raseinių krašto bendrija“

Didžiuliuose suskambėjo ne tik muzika – čia atgijo radijo istorijos, žmonių prisiminimai ir gyvas bendruomenės balsas.
Lietuvos radijo 100-mečio metai tapo puikia proga Didžiulių kaimo bendruomenei suburti ne tik savo krašto žmones, bet ir aplinkinių kaimų bendruomenes. Didžiuliuose surengtas kultūrinis-edukacinis renginys „Mituva – gyvas krašto balsas radijuje“ priminė, kad radijas – tai ne vien prietaisas, skleidžiantis garsą. Tai žmonių balsai, istorijos, muzika, prisiminimai ir ryšys, jungiantis skirtingas kartas.
Renginio idėja gimė siekiant Lietuvos radijo jubiliejų paminėti neįprastai – ne tik klausantis, bet ir pačiam tampant radijo kūrėju. Todėl į veiklas įsitraukė Didžiulių, Verėduvos, Kilupių ir Gėluvos kaimų bendruomenės.
Edukacijoje „Balsas eteryje: kaip kalba bendruomenė“ dalyviai mokėsi balso raiškos, pasakojimo ir viešojo kalbėjimo subtilybių. „Garsai aplink mus: Mituvos klausymasis“ kvietė įsiklausyti į aplinką ir užfiksuoti tai, ko kasdien dažnai nepastebime. Gėluvos bendruomenė įrašė trumpą garsinį fragmentą „Ryto Mituva“ – tarsi mažą mūsų krašto garso atviruką.
Verėduvos kaimo bendruomenė pristatė edukaciją „Radijas vakar ir šiandien“, nukėlusią į laikus, kai radijas buvo vienas svarbiausių informacijos ir pramogų šaltinių. O senoviniai radijo imtuvai, kuriuos į parodą sunešė vietos gyventojai, tapo tikrais laikmečio liudininkais. Kiekvienas jų – su savo istorija, prisiminimais ir žmonėmis, kurie kadaise prie jo susėsdavo klausytis žinių, muzikos ar radijo laidų.
Radijo istorija neatsiejama ir nuo muzikos. Koncertinėje programoje „100 metų eteryje“ skambėjo skirtingų laikotarpių dainos – nuo tarpukario iki Atgimimo ir nepriklausomybės metų. Tai muzika, kuri kadaise skambėjo kaimo sodybose, per radijo taškus, šeimų susibūrimuose ir šventėse. Kartu su muzika atgijo ir prisiminimai apie laikus, kai vienas radijo imtuvas galėjo suburti visą šeimą ar net kaimynus.
Renginyje netrūko ir kūrybos. Eilėraščių konkursas „Mituva teka – radijas kalba“ skatino pažvelgti į savo kraštą per žodį, garsą ir prisiminimą. Ypatingas dėmesys skirtas ir Mituvos upei – gamtos bei krašto tapatybės daliai, apie kurią renginio dalyviai pasakojo savo kūriniuose.
Šventėje vietos gyventojai galėjo susipažinti su krašto amatininkų, ūkininkų ir verslininkų veikla, pasidžiaugti vietos atlikėjų ir kaimo kapelos pasirodymais. O saldumynų mėgėjų laukė naminių tortų ir pyragų degustacija „Smaližius“.
Bendruomeniškumas buvo juntamas ne tik klausantis muzikos ar žiūrint pasirodymus. Sveikatingumo valandėlė „Kūno stiprybė“ subūrė įvairaus amžiaus žmones šiaurietiškam ėjimui ir bendravimui.
Tačiau svarbiausia šio renginio dalis – žmonės. Tie, kurie savo laisvalaikiu kuria, organizuoja, puošia, kepa, pasakoja, dainuoja, fotografuoja, kviečia kaimynus ir tiesiog ateina pabūti kartu.
Projektai ir programos suteikia galimybių įgyvendinti gražias idėjas, tačiau nė vienas renginys neįvyktų be žmonių, kurie savo iniciatyva ir visuomeniniais pagrindais imasi darbo. Būtent jų dėka gyvena kaimai, gražėja bendruomenių erdvės, puoselėjamos tradicijos ir atsiranda vis naujų progų susitikti.
„Mituva – gyvas krašto balsas radijuje“ tapo ne tik Lietuvos radijo 100-mečio paminėjimu. Tai buvo susitikimas, kuriame susitiko praeitis ir dabartis, jaunų žmonių smalsumas ir senjorų prisiminimai, muzika ir žodis, vietos istorija ir šiandienos gyvenimas.
Radijas keičiasi. Keičiasi technologijos, keičiasi informacijos būdai, tačiau viena išlieka – žmogaus noras būti išgirstam ir išgirsti kitą.
O kol Mituva teka per mūsų kraštą, tol čia skamba ir jo žmonių balsai.