Tradicinio renginio dalyviai, svečiai susirinko į Raseinių rajono Kejėnų archeologinį kompleksą (jį sudaro kapinynas, pilkapiai ir piliakalnis) paminėti Rudens lygiadienio, Baltų vienybės ir Saulės mūšio dienos. Džiugu, jog tarp svečių buvo Raseinių meras Algirdas Gricius, Seimo narys Darius Ulickas, tarybos nariai Linas Bielskis ir Jonas Vazgys, 10 rajono kaimų bendruomenių atstovų, kitų svečių. Renginį organizavo Palukščio ir Milašaičių kaimų bendruomenės. Į tradicinį renginį susirinko apie 90 dalyvių, oras buvo nuostabus, matėsi ir naujų veidų, jautėsi nuoširdumas, vienybė.
Susirinkę greta kapinyno, kilome laiptais ir keliavome į piliakalnį. Sustojome Pilkapiuose, kur kaimo bendruomenės „Palukštys“ pirmininkas Romas priminė čia gulinčių protėvių istoriją bei laidojimo papročius. Uždegdami žvakeles, pagerbėme jų atminimą.
Į Piliakalnį įžengėme pro Simbolinius vartus, palikę už jų blogas mintis ir nuotaikas, nusiprausę Šventupio, kuris juosia piliakalnį, vandeniu. Vanduo mūsų protėviams buvo viena iš skiriamųjų ribų tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Riba, atskirianti realųjį ir mistinį pasaulius, atskirianti Žmones ir Dievus. Nuo piliakalnio sklindanti muzika kvietė kilti aukštyn…
Savo dainas mums skyrė Ramonų kaimo bendruomenės ansamblis, vadovaujamas Vytauto.
Renginį vedė bendruomenės narės Gražina, Rita, Rūta.
Laiko ratas, išbarstęs sodų žydėjimą ir saujon surinkęs vasaros šilumą, trumpam stabteli prie pilnos rudens kraitės meto- meto, kai susilygina diena su naktimi. Rugsėjo 22- Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės diena. Baltų vienybės dienos paminėjimo pagrindu tapo viena pirmųjų baltų – žemaičių, žemgalių genčių didžiųjų pergalių. 1236 m. rugsėjo 22 d. Saulės mūšyje kunigaikščio Vykinto vedama jungtinė kariuomenė sutriuškino Livonijos (Kalavijuočių) ordiną ir parodė didžiulį ryžtą ginti savo žemes. 2000-iais metais Lietuva ir Latvija Saulės mūšio dieną– rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena – ji tapo Lietuvoje atmintina diena, o Latvijoje – valstybine švente.
Tradicinį baltų vienybės laužą uždegė visų 10 dalyvaujančių bendruomenių atstovai. Pasidžiaugę visų susirinkusių gražia bendryste, sudainavome „Žemėj Lietuvos…“ dainą. Vakaro sutemoje, susikibę už rankų, ėjome rateliu įmituodami Saulę, Žemę ir žmogaus gyvenimą. Susirinkusius pasveikino Raseinių rajono savivaldybės meras, Seimo narys, bendruomenių atstovai. Visi pasidžiaugė puikia galimybe pabūti gamtoje, ramybėje, santarvėje.
Šventės metu prisiminėme Baltų gentis- karinguosius-žemaičius, prūsus ir latgalius; žemdirbius-žiemgalius ir jotvingius, kuršius ir sėlius bei kt. Susirinkusieji aktyviai dalyvavo viktorinoje, nugalėtojai buvo apdovanoti prizais.
Vakaro metu mėginome įsivaizduoti Baltų dievus – Žemyną, Saulę, Aušrinę, Vakarę, jų garbinimo papročius. Vaišinomės duona, gira, vaisiais. Baltų tautos ypatingai garbino gamtą. Nesuvokiamus dalykus laikė nežemiškomis būtybėmis. Todėl rudenėjant, temstant orams ir liūdint gamtai negalėjome neprisiminti ir mirusiųjų deivės Veliuonos bei Velino (vad. piktąja dvasia Velniu), netruks ateiti ir Vėlinės…
Uždegę saulės- ugnies ratą, tradiciškai pasiuntėme dangaus šviesulį bendruomenėms, esančioms ant piliakalnių-Betygalos, Gėluvos, Pašešuvio…
Nuoširdžiai palinkėjome, kad ugnis apjuostų Baltų dvasinę tėvynę, kad sušildytų ir suvienytų mus geriems darbams…Ji byloja MES ESAME….
Po renginio vaišinomės Palukščio dvaro šeimininkių virta koše ir susineštomis gėrybėmis.