Rudens lygiadienis – astronominio rudens pradžia, laikas, kai diena susilygina su naktimi, po kurio naktys jau pradeda ilgėti. Tai atsisveikinimas su saule ir jos šiluma. Daugiau kaip du dešimtmečius Milašaičių ir Palukščio kaimo bendruomenės pakviečia rinktis nuostabioje Kejėnų archeologinio komplekso gamtoje. Puikiomis R. Aleksiejienės vadovaujamo ansamblio dainomis apie rudenį, pradėję renginį prie laiptų, tęsėme pilkapiuose. Tikriausiai neatsitiktinai Rugsėjo 22-oji – Baltų vienybės diena. Ji skirta Saulės mūšiui, atnešusiam pergalę prieš kalavijuočius, paminėti. Net ir išnykusios baltų gentys (žiemgaliai, prūsai, kuršiai, jotvingiai) mums byloja, kokia svarbi yra taika, santarvė, gamta. Todėl tradiciškai buvo uždegtos žvakelės „Protėvių mieste“, pagerbiant jų atminimą. Dėkojome žemei – motinėlei, vaišinomės rudens gėrybėmis, kalbėjome apie žmogaus ir gamtos santykį, problemas, atliktus darbus. Dainavome, ėjome rateliais aplink laužą – kaip žemė, vis ratu ratu… Šiais metais mums talkino Ariogalos bendruomenės moterų ansamblis „Atgija“, vadovė Alma Judickienė. Jų atliekamos melodijos gražiai nuvilnijo piliakalnio pušų viršūnėmis. Nuostabios gamtos apsuptyje, dvasios ramybėje puikiai skambėjo „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“ ir kitos dainos. Šokome ir linksminomės gamtos apsuptyje. Piliakalnio fone plazdančios vėliavos tik dar kartą priminė: kartu – mes jėga.
Tariame nuoširdų ačiū rėmėjams ir aktyviai prisidėjusiems prie renginio organizacinio darbo, radusiems laiko sau ir kitiems.
Gražina Pečkaitienė, kaimo bendruomenės „Palukštys“