Lenkelių seniūnaičio Jono Neverdausko iniciatyva spalio 22 dieną grupė Lenkelių kaimo bendruomenės narių išsiruošė į edukacinę išvyką. Maršrutas vedė į Šiaulių rajone esantį Gruzdžių miestelį. Čia akį džiuginančiame atrestauruotame XIX amžiaus pastate ekskursantų jau laukė juodosios keramikos meistrai tautodailininkai Regina ir Vytautas Mataičiai.
Regina Mataitienė – profesionali keramikė, anuometiniame S. Žuko taikomosios dailės technikume įgijusi meninės keramikos specialybę. Menininkė visus mielai įsileido į savo „molio virtuvę“ ir akivaizdžiai pademonstravo juodosios keramikos gamybos procesą: minkė molį, sėdusi prie staklių žiedė, dekoravo gaminius ir pasakojo apie ypatingą adatinį dekorą, kurį sugalvojo pati. Dirbtuvėlėse išrikiuoti juodojo molio puodeliai, vazos, dubenėliai, varpeliai žydėjo linais. Šiuo metu tai ypač menininkės mėgstama dekoro detalė.
Pagamintus ir išdžiūvusius dirbinius menininkės vyras Vytautas Mataitis išdega specialioje žemėje sumūrytoje krosnyje. Dėl ypatingos degimo technologijos rudos masės dirbinį įdėjus į krosnį, iš jos ištraukiamas juodas. Toks, dar ir nupoliruotas gaminys, atrodo kaip metalinis, yra daug tvirtesnis už paprastus molio puodus ir gražiai skamba. Šia technologija pagaminti indai tinka ne tik maistui laikyti, bet ir gaminti, nes nebijo aukštos temperatūros, yra itin ekologiški, nes jiems pagaminti nenaudojami jokie dažai ir glazūros.
Juodoji keramika yra pats seniausias molio degimo būdas, mūsų šalies teritorijoje naudotas nuo neolito laikų. Šiuo metu Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, išsaugojusi ir puoselėjanti šį amatą. Visa tai nuosekliai išdėstė keliautojams Vytautas Mataitis, o šie, sužavėti originalių dirbinių, įsigijo prisiminimui kas puodelį, kas varpelį ar kitą gražų dalykėlį.
Tolimesnis kelionės maršrutas vedė į Gruzdžių seniūnijos Dargaičių kaime įsikūrusį Raimondo Neverdausko alpakų veislyną. Lietuvoje alpakos dar naujiena. Tai porakanopis kupranugarių šeimos žinduolis, kilęs iš Pietų Amerikos ir auginamas Ekvadore, Peru, šiaurės Bolivijoje ir Čilėje. Būtent iš Čilės L. ir R. Neverdauskai parsigabeno pirmuosius savo augintinius, prieš tai surinkę daug informacijos apie šių gyvūnų auginimą ir veisimą, važinėję po Europos šalis ir aplankę ne vieną alpakų auginimo fermą.
Dabar šiuolaikiškai įrengtoje R. ir L. Neverdauskų fermoje gyvena apie 40 alpakų, keletas lamų ir 2 kupranugariai. Lina Neverdauskienė papasakojo apie alpakų auginimo ir veisimo ypatybes, demonstravo šių gyvūnų vilnos, siūlų gatavos produkcijos (savo rankomis numegztas pirštines, skraistes, nuveltus dekoratyvinius takelius ir kt.) pavyzdžius. Alpakų vilna švelni, minkšta, neturi avių vilnai būdingo lanolino kvapo, nesivelia, joje nesiveisia kandys ir dulkių erkutės, kas ypač svarbu alergiškiems žmonėms. O smalsūs, jaukūs ir žaismingi gyvūnai sužavėjo ir mažus, ir suaugusius kelionės dalyvius.
Grįždami namo keliautojai stabtelėjo Šiaulių užmiestyje (7 km. Kryžkalnio link) įsikūrusiame poilsio ir pramogų komplekse „Meškių Dvarkiemis“ ir su dideliu susidomėjimu apžiūrėjo unikalios architektūros statinius, akmenimis atitvertas poilsio zonas, medžio drožinius, originalius lauko šviestuvus ir dar daug ko įdomaus.
Net jei nei vienas išvykos dalyvis neįkurs alpakų auginimo ir veisimo ūkio, nesiims juodosios keramikos gamybos ar turizmo ir pramogų verslo, pažintis su talentingais, iniciatyviais žmonėmis ir jų nuveiktais darbais, sukurtais verslais yra neįkainojama vertybė, padedanti ieškoti savo kelio ir galimybių.

Lenkelių kaimo bendruomenės narė Jolanta Gudeikytė