„Raseinių krašto bendrija“

Yra garsų, kurie niekada neišnyksta iš atminties. Tai vaikystėje girdėta melodija, pažįstamas radijo diktoriaus balsas, sekmadienio rytą namuose skambėjusi muzika ar žinios, kurių kadaise klausydavosi visa šeima. Radijas ištisą šimtmetį lydėjo Lietuvos žmones, jungė miestus ir kaimus, saugojo istorijas bei tradicijas. O šį rudenį radijo bangos simboliškai atsklido ir į Pramedžiavą, kur susitiko praeitis ir dabartis, muzika ir istorija, kūryba ir nuoširdi bendrystė.
2026 m. spalio 3 dieną Pramedžiavos kaimų bendruomenės kiemelyje vyko išskirtinė rudens darbų šventė „Radijo balsai mūsų kaime“, skirta Lietuvos radijo 100-mečiui paminėti. Šventė tapo prasmingu kultūros, edukacijų, tradicijų ir bendruomenių susitikimu, kuriame kiekvienas galėjo atrasti sau artimą veiklą, prisiminti praeitį, išgirsti pažįstamas melodijas ir pasidžiaugti buvimu kartu.
Renginys organizuotas įgyvendinant Pramedžiavos kaimų bendruomenės projektą „Radijo balsai mūsų kaime“, kurio pagrindinis tikslas – paminėti Lietuvos radijo šimtmetį, stiprinti bendruomeniškumą, kultūrinį sąmoningumą ir skatinti skirtingų kartų dialogą apie radijo reikšmę visuomenės gyvenime.
Šiemet Lietuvos radijas mini ypatingą sukaktį – 100 metų nuo pirmosios radijo transliacijos Lietuvoje. Per tą laiką keitėsi valstybės gyvenimas, technologijos, žmonių įpročiai, tačiau radijas išliko svarbia informacijos, kultūros ir žmonių bendravimo dalimi.
Daugeliui vyresniosios kartos žmonių radijas primena laikus, kai jis buvo vienas svarbiausių namų daiktų. Prie jo rinkdavosi šeimos, klausydavosi naujienų, muzikinių sveikinimų, koncertų ir radijo spektaklių. Iš radijo sklindančios melodijos lydėjo kasdienius darbus, šventes ir poilsio akimirkas. Šventėje ypatingas dėmesys buvo skirtas skirtingų kartų susitikimui. Prisiminimai, naujos žinios, kūrybinės veiklos ir gyva muzika padėjo atskleisti, kaip radijas per šimtmetį keitėsi, tačiau neprarado svarbiausios savo paskirties – būti arti žmogaus.
Vienas iš svarbiausių projekto akcentų – edukacinės veiklos, kvietusios ne tik klausytis pasakojimų apie radiją, bet ir pačiam patirti, išbandyti, kurti bei atrasti. Didelio dėmesio sulaukė piešinių konkursui „Radijas per 100 metų“ skirtų darbų paroda. Dalyvių kūryboje radijo tema atsiskleidė per skirtingus laikotarpius, prisiminimus ir fantaziją. Tai tapo puikia galimybe pažvelgti į radiją vaikų ir jaunimo akimis, palyginti senąsias technologijas su šiandienėmis ir dar kartą įsitikinti, kad istorija gali būti ne tik įdomi, bet ir įkvepianti kūrybai. Įgyvendinant projektą svarbų vaidmenį atliko ir partnerių bendruomenės, kurios prisidėjo prie edukacinių bei patyriminių veiklų organizavimo, kuriant teminius darbelius, dalijantis žiniomis bei patirtimi, dėmesys skirtas radijo technikos raidai, skirtingų laikotarpių radijo imtuvams ir technologijų pokyčiams. Tai puiki galimybė prisiminti senąją radijo aparatūrą ir palyginti ją su šiuolaikiniais informacijos perdavimo būdais. Šios edukacijos turėjo ypatingą vertę, nes sujungė istorines žinias, praktinius įgūdžius, kūrybiškumą ir skirtingų kartų bendravimą.
Vienu prasmingiausių šventės akcentų tapo Lietuvos radijo žurnalisto Edvardo Kubiliaus dalyvavimas, sveikinimas ir pažintinė paskaita apie radijo istoriją bei jo vietą šiandienos visuomenėje. Juk viena yra kasdien klausytis radijo, o visai kas kita – gyvai išgirsti žmogų, kurio profesija susijusi su radijo eteriu, laidų rengimu ir bendravimu su klausytojais. Toks susitikimas suteikė galimybę iš arčiau pažinti radijo žurnalistiką, prisiminti jo istorijos vingius ir dar kartą suvokti, kokį svarbų vaidmenį radijas atliko bei tebeatlieka Lietuvos žmonių gyvenime.
Kokia gi radijo šimtmečio šventė be muzikos? Juk būtent muzika per radijo bangas dešimtmečius pasiekdavo atokiausius Lietuvos kampelius, o daugybė dainų ir melodijų tapo neatsiejama žmonių prisiminimų dalimi. Pramedžiavos rudens šventės meninę programą papuošė atlikėjas Žilvinas Lipnickas, dovanojęs šventės dalyviams muzikinę programą ir geras emocijas. Jo pasirodymas gražiai papildė Lietuvos radijo šimtmečio temą, primindamas, kad muzika turi nepaprastą galią sugrąžinti prisiminimus, suartinti žmones ir praskaidrinti net rudenišką dieną. Šventėje taip pat skambėjo Baisogalos kultūros centro moterų vokalinio ansamblio, vadovaujamo N. Bernadickienės, atliekami kūriniai. Skambios dainos, nuoširdus atlikimas ir muzikinė šiluma papildė šventinę atmosferą. Neatsiejama Pramedžiavos bendruomenės kultūrinio gyvenimo dalimi jau tapusi kapela „Pramedžiavos vyrai“, vadovaujama A. Andriuškos, taip pat dovanojo savo muziką. Savo dainas bei šokius davanojo atvykę kolektyvai ir šventės svečiai, o tai ne vien dainos ir melodijos, bet ir tikras vietos žmonių entuziazmo, savanorystės bei meilės muzikai pavyzdys. Muzikinė programa dar kartą priminė, kad daina neturi amžiaus, o gražios melodijos suprantamos visiems – tiek tiems, kurie dar prisimena senąjį radijo imtuvą, tiek tiems, kuriems muzika šiandien dažniausiai skamba iš telefono.
Šventės dalyviai turėjo galimybę apsilankyti ir Pramedžiavos krašto muziejuje „Grinčia“, saugančiame vietos žmonių istoriją, buities daiktus ir krašto atmintį. Tai vieta, kurioje praeitis tampa artima ir suprantama. Seni daiktai, kadaise naudoti kasdienybėje, pasakoja apie žmonių gyvenimą, darbus, papročius ir laikus, kuriuos šiandien vis dažniau pažįstame tik iš vyresniųjų pasakojimų. Radijo šimtmečio tema puikiai derėjo su muziejaus aplinka, nes ir radijas, ir senieji buities daiktai liudija apie besikeičiantį žmonių gyvenimą, technologijų pažangą bei tradicijų išsaugojimo svarbą. Tokie susitikimai su praeitimi primena, kad kultūrinis paveldas gyvas tol, kol juo domimės, jį saugome ir perduodame ateinančioms kartoms.
Ruduo kaime visuomet turi ypatingą prasmę. Tai derliaus, atliktų darbų, pilnų aruodų ir bendrų susitikimų metas. Po darbingo pavasario ir vasaros ateina laikas pasidžiaugti tuo, kas užauginta, nuveikta ir sukurta. Todėl šventė „Radijo balsai mūsų kaime“ prasmingai sujungė Lietuvos radijo šimtmečio minėjimą su tradicine rudens darbų švente. Svarbi renginio dalis buvo kulinarinio paveldo puoselėjimas. Čia susitiko ne tik skirtingi skoniai, bet ir žmonių patirtys, šeimų receptai, iš kartos į kartą perduodami maisto gaminimo papročiai. Juk neretai būtent prie bendro stalo gimsta nuoširdžiausi pokalbiai, mezgasi draugystės ir prisimenamos gražiausios istorijos. Šventės dalyviams tai buvo galimybė ne tik paragauti tradicinių patiekalų, bet ir prisiminti, kad kulinarinis paveldas yra svarbi mūsų kultūrinės tapatybės dalis.
Pramedžiavos bendruomenės kiemelis šventės dieną virto tikra susitikimų, atradimų ir bendravimo erdve. Čia veikė amatininkų, tautodailininkų, ūkininkų ir prekybininkų mugė. Vietos kūrėjai galėjo pristatyti savo gaminius, pasidalyti patirtimi, o šventės lankytojai – susipažinti su tradiciniais amatais, pasigrožėti rankų darbo kūriniais ir atrasti savitų gaminių. Džiaugsmo netrūko ir norintiesiems aktyviau įsitraukti į šventines veiklas. Edukacijos, kūrybinės dirbtuvės, pramogos, bendravimas ir jauki rudeniška aplinka suteikė progą kiekvienam atrasti tai, kas jam artimiausia. Po kasdienių rūpesčių ir nesibaigiančių darbų taip svarbu rasti laiko sustoti, susitikti su kaimynais, pasikalbėti, pasiklausyti muzikos, pasijuokti ir tiesiog pabūti drauge.
Projektas „Radijo balsai mūsų kaime“ turėjo ne tik kultūrinę ar edukacinę, bet ir didelę socialinę reikšmę. Prie jo prisidėjo skirtingos kaimo bendruomenės, organizatoriai, savanoriai, kultūros darbuotojai, menininkai, amatininkai ir vietos gyventojai. Kiekvienas savo darbu, kūryba, idėjomis ar pagalba prisidėjo prie bendro tikslo.
Ypač svarbu, kad projektas buvo orientuotas į skirtingo amžiaus žmones – vaikus, jaunimą, suaugusiuosius ir senjorus. Vieniems edukacijos padėjo įgyti naujų žinių, kitiems suteikė galimybę prisiminti jaunystę, o tretiems tiesiog tapo puikia proga ištrūkti iš kasdienybės ir prasmingai praleisti laiką. Tokie renginiai stiprina kaimo gyventojų tarpusavio ryšius, skatina savanorystę, kūrybiškumą, aktyvų dalyvavimą bendruomeninėje veikloje ir padeda išsaugoti vietos tradicijas. Ne mažiau svarbi ir bendradarbiavimo tarp skirtingų bendruomenių patirtis. Kiekviena jų atsineša savo idėjų, tradicijų bei gebėjimų, o sujungus šias stiprybes atsiranda galimybė įgyvendinti kur kas daugiau, nei veikiant po vieną.
Kiekviena didesnė šventė prasideda gerokai anksčiau, nei suskamba pirmoji daina ar atvyksta pirmasis svečias. Už jos slypi mėnesiai pasirengimo, daugybė organizacinių darbų, susitikimų, derinimų, idėjų ir žmonių, kurie negaili savo laiko, kad renginys būtų prasmingas, sklandus ir įsimintinas. Didžiulė padėka Lietuvos radijo atstovui Edvardui Kubiliui, atlikėjui Žilvinui Lipnickui, Baisogalos kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui, kapelai „Pramedžiavos vyrai“, jų vadovams ir visiems, kurie savo talentu bei pasirodymais prisidėjo prie šventės meninės programos. Dėkojame Raseinių rajono kultūros centrui, jo darbuotojams Pramedžiavoje, renginio partneriams, amatininkams, ūkininkams, tautodailininkams, prekybininkams, rėmėjams ir visiems, prisidėjusiems prie šventės organizavimo. Dėkojame Saločių Bendruomenė už nuostabią draugystę.
Ypatinga padėka Pramedžiavos kaimų bendruomenės pirmininkei Rimutei Bakutienei, bendruomenės valdybai, nariams ir savanoriams, kurių iniciatyvumas, susitelkimas ir nuoširdus darbas yra didžiausia bendruomenės stiprybė. Ačiū visiems, kurie ruošė šventės erdves, organizavo veiklas, rūpinosi svečiais, vaišėmis, techniniais darbais ir kitais dideliais bei mažais rūpesčiais.
Ir, žinoma, didžiausias ačiū – visiems šventės dalyviams ir lankytojams. Jūsų šypsenos, geras nusiteikimas, aktyvumas ir noras būti kartu sukūrė tikrąją šios dienos atmosferą.
Projektas „Radijo balsai mūsų kaime“ įgyvendintas Pramedžiavos kaimų bendruomenės iniciatyva pagal Nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai programos III veiklos sritį „Renginių organizavimas“. Lėšas projektui įgyvendinti skyrė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Prie renginio finansavimo prisidėjo Raseinių rajono savivaldybė.
Pramedžiavos kaimų bendruomenės informacija