Turinti savo tapatybę ir tradicijas, veiklos 10- metį atšventusi Biliūnų kaimo bendruomenė Prieš aštuonerius metus buvome išleidę bendruomenės kalendorių su bendruomenės renginių nuotraukomis, visų narių gimimo datomis ir telefonų numeriais. Nors pasikeitė dalis bendruomenės narių – vieni išėjo anapilin, kiti emigravo, atėjo nauji nariai, žmonės sako, kad iki šiol geriausiai gauta dovana buvo būtent tas kalendorius – naudingas leidinys, tarnaujantis iki šiol ir kaip albumas, ir kaip telefonų knygutė bei padedantis nepamiršti kaimynų gimtadienio. Bendruomenė turi tradiciją baigiantis metams rengti kalėdinius vakarėlius, o nevaikštančius aplankyti jų namuose ir įteikti dovanėles. Šiais metais ketiname bendruomenės nariams padovanoti 2018 metų kalendorius.
Bendruomenės viešojoje erdvėje ištisus metus plazda Lietuvos valstybinė, istorinė bei Biliūnų kaimo bendruomenės vėliavos. Vėliavos ugdo pilietiškumą, patriotiškumą, reprezentuoja bendruomenės identitetą bei atlieka kitą bendruomenės nariams – svarbią vaidmenį. Mirus žmogui, vėliavų pagalba yra išreiškiama pagarba išėjusiam – iki jo laidotuvių jos nuleidžiamos iki pusės stiebų. Vietos žmonės tai vertina kaip didelę pagarbą mirusiajam. Tačiau dėl nuolat kintančių oro sąlygų vėliavos prarado estetinį vaizdą, nubluko, įplyšo. Todėl būtina išsigyti naujas.
Biliūnų kaimo bendruomenė įsigys 2018 metų kalendorius, kuriuos padovanosime bendruomenės nariams aplankydami juos namuose.
Viešojoje erdvėje esantys vėliavų stiebai šią vasarą perdažyti, paruošti senas vėliavas pakeisti į naujas.
Įgyvendintas projektas padės telkti bendruomenę, stiprins bendruomeniškumą, bendradarbiavimą saugią kaimynystę bei tapatybę, prisidės prie bendruomenės veiklos aktyvinimo ir reprezentacijos.
, PAGAL Moderni Lietuvos valstybė 1918 metais buvo kuriama remiantis visų piliečių lygybės, laisvės ir gerovės principais, tad pirmą kartą Lietuvos istorijoje visi šalies gyventojai ir užsienio lietuviai, apsisprendę būti laisvi, tapo savo valstybės kūrėjais, o okupacijos metais – jos tradicijos saugotojais. Atkurtos Lietuvos šimtmečio herojai – tūkstančiai įvairių tautybių, konfesijų ir socialinių grupių atstovų, kūrusių ir saugojusių Lietuvos valstybingumo tradiciją. Tai – savanoriai, ūkininkai, mokytojai, architektai ir inžinieriai, sportininkai, aviatoriai, įvairių konfesijų dvasininkai, Pasaulio tautų teisuoliai, partizanai, prie sovietmečio neprisitaikę asmenys, žmonės, kūrę Sąjūdį, ir valstybingumo idėją išsaugoję bei lietuviškas tradicijas puoselėję užsienio lietuviai.
Šiandienos herojus yra kiekvienas Lietuvą kuriantis žmogus – aktyvus XXI amžiaus Lietuvos kūrėjas, suvokiantis, kad nuo jo kasdienių pastangų priklauso ne tik dabartis, bet ir būsimi bendruomenės ir Lietuvos valstybės ir tautos istorijos įvykiai.
Šalia svarbiausio Šimtmečio simbolio – tautinės vėliavos – turime Vytį, svarbiausią mūsų valstybės simbolį, parodantį senosios ir moderniosios Lietuvos jungtį.
Šimtmetis atskleidė, kad mokame iš istorijos gelmės pasiimti tai, ko reikia dabarčiai; jeigu būtina, imamės atsakingo, neretai sunkaus visuomenės ir valstybės tobulinimo darbo; giname laisvę, kai šiai pamatinei vertybei iškyla pavojus; turime drąsos kurti ne tik savo, bet ir Europos bei pasaulio istoriją. Šie dalykai teikia pagrindą didžiuotis atkurtos Lietuvos laimėjimais, įkvepia kurti dabartį ir leidžia viltingai žvelgti į ateitį.