Šiemet pagal priemonę ,,Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ Steponkaimio bendruomenė nusprendė aplankyti dar nebūtas vietas- Tauragę – Šilutę- Kintus ir Mingę. Keliavome į vakarinę Lietuvos žemę, Pajūrio žemumą, Mažąją Lietuvą, Prūsų Lietuvą. Tai visai kitoks kraštas, nei visa Lietuva. Tai senoji baltų Prūsija. Jis saugoja lietuvninkų paveldą, papročius, tradicijas. Mums talkino gidė Gražina, kaip ir kasmet, paįvairindama mūsų kelionę edukacijomis, žaidimais, mįslėmis.
Pirmas ilgesnis sustojimas – Šilutėje, kur stūkso įspūdingas H. Šojaus dvaras (1721 m). Tai elegantiškas vėlyvojo klasicizmo bei istorizmo architektūros kūrinys, su jam būdingu Pamario krašto dekoru. Dvarą 55 metus valdė H. Šojus. Dvaras atrestauruotas 1990 m. Čia sukaupta daugybė unikalių etnografinių baldų, drabužių, dokumentų. Šiuo metu dvare veikia 37 istorinių asmenybių Vaškinių figūrų paroda, kurioje pasigrožėjome Monos Lizos, Šekspyro, Mikelandželo ir kt. nuostabiomis skulptūromis. Dvaras apsuptas magiško grožio, angliško stiliaus parku su išlikusiais (iš 150 ) 40 rūšių medžių ir želdinių.
Už 16 km. ant Kuršių marių pakrantės įsikūrusi Kintų gyvenvietė. Čia mus pasitiko Kintų bendruomenės pirmininkė Sigita Kasparavičienė , seniūnas. Antanas Kližentis, kiti bendruomenės nariai. Buvo puiku klausytis apie seniūnijos ir bendruomenės sutarimą, daug gražių bendruomenės nuveiktų darbų, atkovotas pozicijas, naujai įrengtą taką, šventes, darbą su jaunimu. Bendruomenės nariai didžiuojasi Kintų Vydūno muziejumi, kur savarankišką gyvenimo kelią pradėjo Vydūnas (Vilhelmas Storosta (1868-1953 m.), žymus Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas. Jis mums paliko daug pamokymų, patarimų. Kintai kūrėsi XVIII a. Čia buvo pastatyta Evangelikų liuteronų bažnyčia, įsteigta parapijinė pradžios mokykla, įkurtas Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrius. Čia vyko didžiuliai žuvų ir gyvulių turgūs. Gražu jauku ir dabar – sutvarkytas miestelis, vyksta dailininkų plenerai, muzikos festivaliai. Ir tuo grožisi ne tik Lietuvos turistai….
Ir pagaliau mūsų išsvajota Lietuvos Venecija – Mingė. Išlikę šaltiniai (Ventės kapinių kryžiuose užrašai) patvirtina pirmąjį šio kaimo pavadinimą-Minė. Šis urbanistinis paminklas šaltiniuose minimas nuo 1540 m., noras dėl maro ir karo nuolat jis keitėsi, ligi šiuo dienų išliko unikali vieta, kur skirtingų krantų gyventojai susisiekia tik vandens transportu. Visi mediniai ir mūriniai pastatai fasadu atgręžti į upės pusę ir prie kiekvieno namo įrengtos prieplaukos valtims. Čia mus pasitiko „Mingės grožis“ bendruomenės narys, seniūnaitis Jurgis Gečas. Buvome pakviesti į laivą „Sielis“ ir daugiau kaip dvi valandas pramogavome: valgėme žuvienę, gardžiavomės tik ką išrūkyta žuvimi, vedėme edukacinius piešimo užsiėmimus, bendravome, galiausiai net pašokome. Visą kelionę žavėjomės Kuršių mariomis, Ventės Rago švyturiu, Atmata, Krokų lanka. Nuostabus oras, geras bendruomeniečių būrys, gera nuotaika lydėjo kelionėje. Dar mus džiugino ir paįvairino mūsų kelionę linksmas pasakojimas, vandens lelijos ir įvairūs paukščiai.
Grįžtant į namus, apsilankėme Česlovo Ramoškos ūkyje ir vyninėje. Ragavome namuose gamintus vynus ir parvežėme jų lauktuvių draugams.
Kelionė pagerino bendruomenės narių, senjorų, jaunimo tarpusavio santykius, įkvėpę juos vėl su užsidegimu pasinerti į bendruomeninę veiklą.
Audronė Stankevičienė-kaimų bendruomenės,,Steponkaimis“pirmininkė
Fotonuotraukos Gražinos Pečkaitienės