„Lietuva tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme…“,- tokiais žodžiais pradėjome savo tradicinį Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės dienos renginį Kejėnų archeologiniame komplekse. Renginys buvo skirtas Lietuvos atkūrimo šimtmečiui paminėti. Lietuvos vardas ne kartą skambėjo eilėse, dainose. Jį pakylėjome savo širdyse… Juk ir mūsų tautos himne sakoma „iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia…“ Mūsų stiprybė – vienybėje. Mūsų jėga – bendruomeniškume. Organizatoriai – Palukščio ir Milašaičių kaimų bendruomenės (pirmininkai – Romas Rudžinskas ir Romanas Daujotas) džiaugiasi ir dėkoja Savivaldybės tarybos nariui, Gėluvos kaimo bendruomenės pirmininkui Jonui Vazgiui, Raseinių rajono VVG pirmininkui Vincui Blinstrubui, Paliepių girininkui Vytautui Bulotai, kaimų bendruomenių pirmininkams, kurie visuomet randa laiko ir turi puikių patarimų. Taip mes mokomės vieni iš kitų, dalinamės gerąja patirtimi. Ačiū mūsų nuolatiniam renginių fotografui Mindaugui Tučui. Ne mažiau svarbūs mūsų nuolatiniai dalyviai, rėmėjai, pagalbininkai, Girkalnio pagrindinės mokyklos moksleiviai. Renginyje dalyvavo draugai iš Kauno ir Panevėžio. Dėkojame visiems buvusiems drauge, pasidalinusiems savo širdies šiluma, meile savo krašto tradicijoms ir gamtai. Juk tikrai buvo nuostabu.
Turėjome galimybę pasukti laiką atgal… Tai padarė „Viduramžiai“- kolektyvas supažindinęs visus su Europos paveldu ir tradicijomis. Pamatėme drąsius, stiprius riterius, jų kovas. Riterio titulas buvo paveldimas, kilmingi ginklanešiai, damos, dėl kurių buvo kaunamasi. Jais galėjo pabūti Girkalnio moksleiviai, kuriems, tikiu, buvo puikus patyrimas pajusti šauniųjų riterių aprangos ir ginklų svorį, prisiliesti prie senovės. Tai tradicijos ir istorija. Taip vaizdžiai pademonstruota, kad visiems kėlė jaudulį, susižavėjimą, kad pamiršti bus neįmanoma. Po riterių kautynių uždegėme pilkapiuose žvakeles, pagerbėme protėvių atminimą.
Priešpilyje nuostabios šokėjų poros pademonstravo senovinius šokius, papročius, kultūros tradicijas. Manau, ne vienam norėjosi sušokti viduramžių šokį, pasivaikščioti poromis nuostabioje gamtoje.
Ir laužas ant piliakalnio… Mūsų „Degulės“ vadovė Asta Nikžentaitienė visus kvietė pašokti, padainuoti. Paklusę jos balsui, eidami aplink laužą, dainavome apie Lietuvą, apie Tėvynę, apie Lietuvos ąžuolus. Renginį papuošiantis Rudens lygiadienio simbolis – besipešantys gaidžiai – simbolizuoja šaltojo ir šiltojo metų laiko priešpriešą, gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos pusiausvyrą. Gaidys, dar ir tvarkos simbolis, todėl primena, jog baigę visus rudens ruošos darbus, turime teisę linksmintis. Ką mes ir padarėme – pabendravę, pasivaišinę organizatorių virta skania penkių grūdų koše, neskubėjome skirstytis… Tikiu, kad pabuvoję nuostabioje, turinčioje garbingą istoriją vietoje, aplankę ir pagerbę čia besiilsinčius protėvius, užkūrę vienybės laužą, padainavę, pasidžiaugę tapome geresni. Turtingesni.

Gražina Pečkaitienė, kaimo bendruomenės „Palukštys“ narė